Kosmetika su feromonais

Šiuo metu feromonai gana plačiai naudojami parfumerijos pramonėje, jie sintetinami laboratorijose ir pardavinėjami pavieniui arba sumaišyti su įvairiais kitais kvapais. Feromonų sintetinimas, gan brangi procedūra todėl produktai, kurių sudėtyje yra feromonų kainuoja gana brangiai. Gaminiai su feromonais, kaip skelbia jų reklama, padeda pagyvenusiems žmonėms susigražinti jaunatvišką žavesį, o atkakliems - siekti užsibrėžto tikslo.

Feromonas – gyvūnų organizme gaminamas cheminin junginys. Juo perduodama informacija kitiems tos pačios rūšies gyvūnams. Jiems priskiriami lytiniai atraktantai (pvz,. naktinių drugių), medžiagos žymėti teritorijai arba palikti kvepiančius pėdsakus (pvz., „skruzdėlių takai“) ir pavojaus feromonai, sukeliantys baimės ir bėgimo reakcijas (daugelio augalais mintančių gėlavandenių žuvų) arba padidintą agresyvumą (skruzdėlių ir bičių) tos pačios rūšies individams. Žodis feromonas kilęs iš lotyniško žodžio „pherein“ -  pranešti, perduoti, ir iš „hormon“ -  sužadinti, jaudinti, dirginti. Dauguma išnagrinėtų feromonų yra lakūs kvapai, tačiau egzistuoja ir tokių, kurie perduodami per odą kontakto metu. Feromonų galima aptikti ant odos, liaukose, seilėse, šlapime, bei vaginalinėse išskyrose.

Feromonas siejamas su lytiniu potraukiu ir yra naudojamas lytinių partnerių atpažinimui bei priviliojimui. Mokslinių tyrimų duomenimis daugelio žinduolių feromonų struktūra panaši į lytinius hormonus.

Pirmą kartą feromonai buvo identifikuoti 1953m. Feromonas pavadinimu „bombykol“ buvo išgautas iš kandies patelės. Ši medžiaga buvo naudojama patinėliams vilioti.

 Šiuo metu jau gana plačiai išnagrinėtas feromonų vaidmuo vabzdžių gyvenime. Yra žinoma, jog dauguma stuburinių taip pat bendraudami neišsiverčia be feromonų. Tačiau feromonų vaidmuo žmonių gyvenime vis dar yra ginčų tema.

Apie 70m. mokslininkai spėliojo ar žmogus turi feromoninę sistemą, kol Martha McClintoc pastebėjo, kad dviem moterims gyvenant labai arti įvyksta pakitimai jų menstruacijų cikle ir ovuliacija įvyksta beveik vienu metu. Tokiu būdu buvo nustatyta, jog šis efektas yra sukeliamas kažkokio cheminio signalo, kitaip – feromono. 1974m. Dr. George Dodd atrado pirmąjį žmogaus lytinį feromoną pavadinimu „alpha-androstenol“. Andrestonolio alfa izomerai sudaro draugiškumo ir pasiekiamumo įspūdį, todėl feromono skleidėjas atrodo mažiau bauginantis ir lengvai pasiekiamas. Šis feromonas sužadina simpatiją ir romantiškus jausmus. Taip pat apgaubia individą jaunumo ir sveikumo aura, kas pabrėžia apie jo reprodukcinį pajėgumą. Kadangi šis feromonas draugiškai nuteikia individus, padeda jiems lengviau rasti bendrą kalbą ir tuo pačiu pabrėžia seksualinį patrauklumą, jis dar vadinamas feromonu – „ledlaužiu“. Deja šio feromono perdozavimas gali sukelti galvos skausmus, silpnumą arba nuovargį lyg nuo alkoholio. Taip pat egzistuoja ir „beta-androstenol“, tačiau tiek alfa tiek beta izomerai andrestonolyje veikia beveik vienodai. Beta-androstenolį sunkiau gauti ir kai kurie šaltiniai teigia, kad jis mažiau efektyvus. Tačiau taip pat yra manoma, kad beta ir alfa mišinys yra efektyvesnis už alfa, sakoma kad beta-androstenolis sustiprina alfa-andrestenolio veikimą.

Verta paminėti dar vieną feromoną „Androstenone“. Reikėtų nemaišyti jo su androstenoliais, nes androstenono veikimas visiškai kitoks. Kaip ir androstenolius, andosteronus išskiria ne tik žmogus, bet ir kiaulės. Tačiau šis feromonas skirtingai nuo androstenolio veikia kiaules , todėl dar vadinamas kiaulių feromonu. Žmonėms šis feromonas būdingas abiejų lyčių atstovams, tačiau jeigu kalbėsime apie kiaules, tai jį išskiria tik patinai. Kiaulių patelėms poravimosi periodu šis feromonas sužadina norą poruotis, todėl ūkininkai jį purškia joms ant nugarų norėdami nustatyti ar patelė jau pasirengusi poruotis ar dar ne. Nors abi žmonių lytys išskiria šį feromoną, tačiau jis priskiriamas prie vyriškų feromonų, nes skleidžia dominuojančią, bauginančią bei agresyvią aurą. Tačiau šio feromono tikslas nėra atbaidyti, atvirkščiai, - traukti kitų dėmesį ir naudingas, jeigu norima būti pastebėtam arba išlikti dėmesio centre. Su žmogumi, skleidžiančiu šį feromoną, kiti elgiasi  daug pagarbiau ir mandagiau. Kaip lytinis feromonas jis taip pat vaidina didelę reikšmę, nes išskiria individą ir suteikia jam patrauklumo esant priešingos lyties atstovėms. Natūraliai androstenonas gaminasi pažastyse, todėl naudojant androstenoną reikėtų nepamiršti naudoti ir kitų, maskuojančių, kvapų, nes šis feromonas turi aitrų seno prakaito arba seno šlapimo kvapą. Padauginus šio feromono gali pradėti skaudėti galvą, nuo jūsų sklis nemalonus kvapas, taip pat galima susilaukti agresijos iš kitų tos pačios lyties atstovų arba pačiam tapti agresyviam. Didelė bauginanti aura, susidaranti dėl per didelės dozės, gali ir atbaidyti priešingos lyties atstoves, todėl reikia jausti saiką.

Labai panašus į androstenona yra androsteronas, tačiau jis yra būdingas tik žmonėms ir neturi tokių ryškių neigiamų savybių. Tai vyriškumo feromonas. Šis feromonas pabrėžia dominuojančias-lyderiškas individo savybes, bei jo vyriškumą, nesukeldamas agresijos ir baimės. Jis skleidžia saugumo, globos ir patikimumo aurą kuri sąlygoja ramesnį vyro gyvenimo būdą, lyginant su androstenonu. Androsteronas taip pat skatina aplinkinių pagarbą, tačiau be neigiamos androstenono agresijos. Jei šį feromoną naudodavo moteris, tai aplinkiniams pakeldavo nuotaiką. Nustatyta, jog heteroseksualūs vyrai turi androstenono  žymiai daugiau nei etiocholanono, tuo tarpu homoseksualūs vyrai daugiau skleidžia etiocholanono. Todėl etiocholanonas vadinamas gėjų feromonu. Tačiau šį feromoną yra linkę vartoti ir heteroseksualūs vyrai, nes pastebėta, jog moteris šis feromonas atpalaiduoja ir padidina pasitikėjimą individu.

Tačiau tai ne vieninteliai atrasti žmogaus skleidžiami feromonai. Martos McClintoc yra pastebėta, jog ovuliacijų suvienodėjimą gyvenant dviems moterims gretimai(artimai) veikia feromonų grupė pavadinimu „Copulins“. Tai išskirtinis moterims būdingas feromonas, kuris išsiskiria makštyje ovuliacijos metu. Manoma, kad jo užuodusiam vyriškiui pakyla noras poruotis. Copulins grupės feromonai pagrinde susideda iš riebiųjų rūgščių, kurios pavieniui neturi visiškai jokio poveikio, tačiau jų kombinacija padidina testosterono kiekį vyrų kraujyje 150%. Šitoks testosterono padidėjimas sužadina vyruose susijaudinimo jausmą, aišku jeigu netoliese yra moteris.

Štai šie anksčiau paminėti keturi feromonai plačiausiai naudojami parfumerijos pramonėje. Jie yra kaip pagrindiniai komponentai naudojami daugelyje garsių parfumerijos produktų. Tačiau yra dar šimtai kitų žinomų ir nežinomų žmogaus skleidžiamų feromonų. Ne visų žinomų feromonų poveikis yra visiškai ištirtas. Kai kurie  feromonai skirti potraukiui padidinti. Egzistuoja grupės feromonų, kurios toleruojamos vienų žmonių, tačiau atstumiamos kitų. Tokie feromonai padeda surasti sau tinkamą žmogų, nes netoleruojamus feromonus skleidžiantį žmogų vargu ar pasirinksite savo gyvenimo partneriu.

Nors žmonėms feromonų efektyvumas nėra toks ryškus kaip kitiems žinduoliams, tačiau jie neabejotinai stipriai įtakoja mūsų elgseną. Žmogui feromonų išskyrimas pasiekia apogėjų kažkur apie 18 metus, po to pamažu silpsta iki gyvenimo pabaigos. Štai kodėl mes visada jaučiame, jog patalpoje yra paauglių. Pasiekus 40 metų ribą žmogaus skleidžiami feromonai jau nebejaudina aplinkinių taip stipriai, kaip kad esant 18-kos. Visada manyta, jog fizinis paauglių grožis yra jų patrauklumo šaltinis, tačiau iš tiesų kvapai labiau žadina emocijas. Todėl sumažėjęs dėmesys senstelėjusiems žmonėms greičiausiai yra įtakojamas feromonų stygiaus, nei fizinių pakitimų kūne.

Naujagimiai seka krūtų kvapą išsiskiriantį iš moters spenelių zonos. Tas kvapas –feromonas, kuris padeda ką tik gimusiam vaikui nevalingai atsisukti krūties link ir susirasti spenelį. Kūdikiai greitai išmoksta atskirti savo motinos unikalų kvapų kodą, nuo šios akimirkos pradeda augti mamos ir vaiko ryšys. Spenelių feromonai taip pat gali paaiškinti dauguma jaunų vyrų keistą elgseną - pamišimą dėl moters krūtų. Manoma, kad kaip tik šis – krūtų feromonas yra rišantysis feromonas tarp vyro ir moters. Jis reikalingas vyro emociniam stabilumui palaikyti, bei prieraišumui su moterimi sustiprinti.

Žmonių bendravime dalyvaujantys feromonai paprastai yra lakūs ir turi specifinį kvapą, todėl kvapai ir atsakas į juos yra labai svarbūs normaliam organizmo funkcionavimui. Žymi dalis žmogaus genomo – apie 5% arba 1500 iš 30000 žmogaus genų – skirta koduoti kvapų receptoriams. Du anatomiškai skirtingi organai yra skirti kvapams identifikuoti. Tai uodžiamoji sistema viršutinėje nosies dalyje ir VMO ties nosies pertvara. Visi kiti jutimai kaip regėjimas, lytėjimas ar girdėjimas pereina daugybę neuronų ir yra apdorojami prieš perduodant į atitinkamus centrus. Tokia sistema apsaugo organizmą nuo per didelės reakcijos ir šoko. Tačiau kvapų ir feromonų jutimo organas VMO jungiasi tiesiogiai į kvapų jutimo centrą ir emocinį centrą , perduoda nemodifikuotus dirgiklius. Todėl kvapai gali sukelti dideles ir gilias emocijas.

Pagrindinės  smegenų zonos:

• Pirmoji ir svarbiausia iš jų – kamieninės smegenys, kurios kontroliuoja kvėpavimą ir širdies darbą.
• Kita zona – emocijų sistema, esanti centrinėje smegenų dalyje. Kada skirtingos emocijų sistemos zonos veikia , žmogus stipriai jaučia visus emocinius pasikeitimus ir būsenas. Kai kurios emocijų zonos yra atsakingos už ramybę, pasitenkinimą, patrauklumą, kai tuo tarpu kitos sąlygoja vienišumą, priešiškumą, įniršį, pyktį ir kt. Sąmonės ir mąstymo centras išsidėstęs išorinėje smegenų dalyje t.y. toliausiai nuo kamieninių, bei emocinių centrų. Todėl gali būti,  kad meilę, kurią mes jaučiame iš tiesų įtakoja kvapai bei feromonai, o ne mūsų sąmonės suvoktos priežastys.

Žmonės turintys uoslės sutrikimus stokoja emocinio prieraišumo. Apie 1,3% visų kūdikių gimsta visiškai be uoslės. Tokie žmonės dažnai skundžiasi lytinio potraukio stoka, bei jaučiasi emociškai nutolę. Pastebėta, jog senstant lytinio potraukio silpnėjimas glaudžiai susijęs su uoslės silpnėjimu.

Didelė dauguma feromonų yra lakūs aliejiniai dariniai, tačiau egzistuoja ir kita feromonų grupė – baltyminiai feromonai. Jie nėra lakūs ir negali sklisti esant dideliems atstumams kaip lakieji feromonai. Jie dažniausiai perduodami per odą. Todėl bučiavimasis greičiausiai yra nesąmoningas baltyminių feromonų apsikeitimo būdas. Motinos, bučiuojančios savo kūdikius, stiprina jų tarpusavio ryšį. Ši feromonų rūšis veikia kaip „jungiklis“ hormonų gamyboje, t.y. tam tikri baltyminiai feromonai dažniausiai suaktyvina jiems būdingo hormono gamybą. Todėl pirmuosius šešis lytinio santykiavimo mėnesius vaisingai moteriai yra sunku pastoti, nes jos kūnas nėra prisitaikęs prie vyro kūno ir jo skleidžiamų feromonų. Taip pat šie feromonai aktyvuoja genuose užkoduotas programas, kurios padidina „GnRH (Gonadotropin Releasing Hormone)“ gamybą. Savo ruožtu šis hormonas siunčia signalus lytiniams hormonams gamintis, bei skatina lytinį brendimą.

Daugybė mokslininkų pastebėjo šalyse, kuriose žmonės dažniau prausiasi, tarpusavyje bendrauja žymai šalčiau. Manoma, jog taip yra todėl, kad dažnai besiprausiantys nuplauna odos feromonus ir taip susilpnina ryšį su jiems artimais žmonėmis. Senovės Romos Respublikoje ryšys šeimoje buvo labai tvirtas. Tačiau civilizacijos lygiui augant nebekildavo problemų su vandens atsargomis, atsirado viešosios pirtys ir šeimyniniai ryšiai pradėjo silpti, kol pagaliau skyrybos tapo įprastu reiškiniu. Tačiau atsiradus krikščionybei, smerkiančiai nuogybę, viešosios pirtys buvo uždraustos ir šeimyniniai ryšiai vėl pradėjo stiprėti.

Tyrimai atlikti Alan Hirsch ir Jason Gruss („Smell and Taste Treatment Research Foundation“, Chicago, Illinois and University of Michigan) nustatė, kad ir patys brangiausi kvepalai yra visiškai neefektyvus prieš natūralius gamtos kvapus, t.y. natūralių augalų aliejų ir maisto kvapus. Tyrimo metu buvo matuojamas kraujo spaudimas lytinuose organuose. Bandomajam buvo uždedamos kvapų prisotinta bei bekvapė kaukės.  Brangiausi kvepalai nesugebėjo peržengti 3% ribos, tuo tarpu levandų ir moliūgų pyrago kvapų mišinys pasiekė 40%.

Aišku šis eksperimentas nebuvo labai išsamus, nes dar nemažai augalų kvapų, kurie laikomi afrodiziakais, buvo nenagrinėta. Tarp tokių kvapioji kananga, bei „Asian oud“. Teigiama, kad  šių augalų kvapai turi ypatingų galių ir yra laikomi afrodiziakais. Atlikus eksperimentą, kuriame buvo lyginami augaliniai kvapai su feromonais,  nustatyta, kad feromonai buvo efektyvesni nei augalinių kvapų mišiniai.